Atminties atsivėrimai svarbūs tiek žmogui, tiek tautai. Tautos sąmoningumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus požiūrio į praeitį, nuo gebėjimo vertinti ir suvokti save kaip asmenybę istorijos procese. Lietuviško žodžio likimas neatsiejamas nuo lietuvių tautos kovų už laisvę, teisę gyventi. Spaudos draudimo laikotarpis, tremtis, rezistencinė kova – kruviniausi puslapiai Lietuvos istorijoje.
Birželio 12 dieną Birštono gimnazijoje įvyko renginys ,,Žodžio likimas istorijoje”. Jo metu prisiminta knygnešių, tremtinių bei partizanų išgyvenimai. 7b ir 8a,b klasių mokiniai renginį pradėjo literatūrine kompozicija pagal P. Mašioto kūrybą. Kompoziciją pagyvino II a kl. mokinės Elzė Bisikirskaitės atliekama liaudies daina. Pranešimus apie tremtį skaitė I a kl. mokinės Melisa Bukauskaitė ir Emilija Brazaitytė. Interviu apie tremtį pristatė I a kl. mokinės Džestina Bubnelytė, Kamilė Juozapavičiūtė ir Saulė Varnauskaitė. Ačiū mokytojoms Virginijai Urbanavičienei ir Vidutei Berteškienei, kad sutiko duoti interviu apie savo artimųjų, kurie buvo ištremti, patirtį. D. Grinkevičiūtės dokumentinę knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“ pristatė 8a kl. mokinė Milda Kaminskaitė ir 8b kl. mokinė Gabija Valiūtė. Renginį vainikavo IV a kl. mokinės Emilijos Treigytės pranešimas apie partizanų kūrybą. Mokinius ruošė lietuvių kalbos mokytojos V. Kurtovienė, I. Montvydienė, D. Vyšniauskienė
Ačiū mokiniams už kruopštų, nuoširdų ir atsakingą darbą.
