Džiaugiamės gražia iniciatyva

        Pastaruoju metu labai dažnai girdime geros sėkmingos mokyklos sąvoką. Kiek tokių mokyklų Lietuvoje? Kokios jos? Skaitome apie mokyklų reitingus, sužinome mokinių, jų tėvų, visuomenės lūkesčius spaudoje, socialiniuose tinkluose, klausomės pranešimų ir pan. Įvairūs kriterijai, reikalavimai, būdai išmatuoti, įvertinti, įsivertinti. Mokykloje gyvenimas verda taip, kad negali būti orientuotas į kažką vieną: negali siekti tik gerų mokinių akademinių rezultatų arba puikaus elgesio ir pan. Žinau tik tiek, kad nesu sutikusi nė vieno mokytojo, kuris neatiduoda šiam darbui savęs, kuriam nerūpi jo mokiniai. Jei tokių ir yra, manau jie neužsibūna šiame darbe. Vaikai jaučia, kai kažkas nenuoširdus. Tuomet jokio gero rezultato nepasieksi. Mano nuomone, aukščiausias mokyklos įvertinimas, tai – besišypsantys mokinių veidai, pasitikėjimas jų akyse, išsaugotos tradicijos, bendrystės jausmas  ir grįžtantys buvę mokiniai. Jie ateina į mokyklą dalintis patirtimis, idėjomis, profesiniais pasiekimais ir pan.

     

        Gegužės 26 d. džiaugėmės dar viena tokia gražia iniciatyva. Prieš pora dienų sulaukiau buvusio mokinio, šiuo metu sėkmingo dizainerio, Andriaus Jacunsko skambučio. Vaikinas siūlėsi pasidalinti su antrų ir trečių gimnazijos klasių mokiniais savo įžvalgomis ieškant tikrojo pašaukimo. Susidomėjau. Netrukome viską suderinti, ir štai – Andrius jau kalbėjo eteryje. Žinoma, gaila, kad tai buvo nuotolinis renginys, tačiau labai džiaugiausi tokiu puikiu vaikino pasiruošimu, be galo įdomioms įžvalgomis ir padrąsinančia mintimi: niekada nevėlu viską pakeisti ir rinktis kelią, kuriuo eidamas būtum laimingas. Andrius pabrėžė, kad aukštesnės jėgos padeda tik tiems, kurie patys labai daug dirba, kad pasiektų trokštamą tikslą. Jis akcentavo, jog neįmanoma išmokyti žmogaus, kuris nenori mokytis. Išmokimas yra paties besimokančiojo reikalas. Kad žinotum, jog kažkas tau netinka ar tinka, turi susipažinti su tuo dalyku, o ne iš karto viską atmesti.

      Buvo be galo įdomu klausytis jaunojo dizainerio A. Jacunsko įžvalgų, kalbėtis su juo. Tyliai galvojau, kad tokie mąstantys, drąsūs, kartais kontraversiški žmonės man kelia pasitikėjimą rytdiena ir džiugina. Tikiu, kad renginys buvo įdomus ir mokiniams. Jie išgirdo daug padrąsinančių, raginančių susimąstyti dalykų, o kai kas gal net suabejojo savo pozicija, panoro ją pakeisti.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Ferevičienė