Neseniai Lietuvoje visi kalbėjo, kokia visuomenė bus laikoma informacine. Šiuo metu galime surasti tokį paprastą apibrėžimą: tai tokia visuomenė, kurios veikla paremta informacinėmis technologijomis, turinčiomis didelę pasiūlą ir paklausą. Matome, kad informacinėje visuomenėje vis didesnę paklausą turi profesijos susijusios su informacijos apdorojimu, informacinių technologijų kūrimu, jų valdymu ir pan. Pastebime didžiulį programuotojų trūkumą Lietuvoje. Manau, kad prie problemos sprendimo gali prisidėti ir prisideda mokyklos, kurios kaip įmanydamos stengiasi motyvuoti mokinius, skatina jų susidomėjimą šia loginio mąstymo, kūrybiškumo ir kantrybės reikalaujančia profesija.
Birštono gimnazijoje stengiamės tai daryti nuo pradinių klasių. Dalis 1–4 kasių mokinių mokosi scratch programavimo, 5-6 klasėse mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti papildomą „Robotikos ir programavimo pagrindų“ modulį. Šiame modulyje jie susipažįsta su robotuku SPIKE, mokosi jį konstruoti ir valdyti pačių kuriamų programėlių pagalba. Tai – sudėtingas darbas, kuris reikalauja kūrybingai mąstyti, dirbti komandoje. Niekam nėra paslaptis, kad dažnai sunku išlaikyti mokinių susidomėjimą kruopštumo ir darbo reikalaujančia veikla. Kartais taip nutinka ir dirbant su robotukais: draugai bėgioja lauke, o pasirinkusiems modulį vaikams tenka konstruoti. Labai stengiuosi juos motyvuoti. Daug kalbame apie programuotojo profesijos svarbą, planuojame veiklas kartu. Taip ir gimė idėja vykti į Šilalės viešąją biblioteką, kur vykdoma kultūros paso edukacija „Įkvėpk gyvybės savo robotui“.
Šilalėje mus pasitiko šaunios bibliotekos darbuotojos, kurios papasakojo apie savo biblioteką, parodė mokiniams čia veikiantį pabėgimų kambarį, virtualios realybės kabiną, kitą turimą įrangą. Mokiniai galėjo pasėdėti iš senų knygų sukonstruotame poilsio kambaryje. Paskui visi susipažino su robotuku MINDSTORMS, konstravo savo kovinį robotą, jį programavo ir leido varžytis ringe. Buvo smagu stebėti vaikų gerą nuotaiką ir užsidegimą.
Žinoma, po tokios rimtos veiklos visi praalko, todėl papietavome picerijoje Bamba Pica ir nuvykome apžiūrėti D. Poškos Baublių muziejaus. Čia vaikai išgirdo labai daug įdomių dalykų apie muziejaus pavadinimą, Napoleono karių vagystes, D. Poškos gyvenimą. Tuo pačiu jie galėjo išmėginti senąjį mokyklinį suolą, apžiūrėti paveikslų parodą, pasimatuoti didžiąją skrybėlę, esančią muziejaus ekspozicijoje.
Edukacija užtruko visą dieną, tačiau sugrįžome puikios nuotaikos, kupini naujų idėjų. Kelionės metu labiau susidraugavome, daug bendravome, sužinojome nemažai įdomių dalykų ne tik apie robotiką, bet ir apie D. Pošką, Šilalę. Galėjome ne tik programuoti ir konstruoti kitoje aplinkoje, bet ir praturtinome savo istorijos, lietuvių kalbos žinias. Laikas praėjo ne veltui.
Birštono gimnazijos IT mokytoja A. Ferevičienė
