Birštono gimnazijoje 2018-03-16 rodėme spektaklį „Privalome tikėti”, kurio scenarijaus autorė ir režisierė esu aš ( šio straipsnio autorė). Pasibaigus vaidinimui, buvo gera klausytis žmonių, matyti riedančias ašaras, dalintis mintimis, įspūdžiais. Birštono gimnazijos direktorius A.Urbanvičius prisiminė, kad daugiau nei prieš 20 metų tuometinės Birštono vidurinės mokyklos mokytojai buvo pastatę G. M. Martinezo de Sieros pjesę „Lopšinė vienuolyne“. Jis džiaugėsi, kad mums dar kartą pavyko suburti trupę ir sukurti naują pjesę. Bendras darbas padėjo vieniems kitus geriau pažinti, susidraugauti, suprasti. Vieniems teko vaidinti, kiti kūrė dekoracijas, garsino, dirbo prie aparatūros. Džiugu, kad įsitraukė ir tėveliai. Esame labai dėkingi visiems: tiems, kurie padėjo mums, ir tiems, kurie surado laiko ir atskubėjo pažiūrėti mūsų vaidinimo.
Pjesė „Privalome tikėti” – mūsų dovana Lietuvai jos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga. Savo kūriniu norėjome pasakyti, kad Lietuva – tai daugybė žmonių, nuomonių, požiūrių. Kokie esame mes, tokia – ir mūsų Lietuva. Viskas priklauso nuo pačių žmonių, jų atsakomybės jausmo, pilietiškumo ir sąžinės. „Argi gali būti sveikas supuvusios sielos žmogus?”, – citata iš mūsų spektaklio. Pačioje kulminacijoje vienoje ligoninės palatoje matome gydytoją ir mokytoją, atsidavusias savo darbui moteris, patyrusias nelengvą išbandymą, nepelnytą nuvertinimą, bet vis dar tikinčias gėrio jėgomis. Gėrio, kuris slypi kiekviename iš mūsų. Reikia tik laiku jį pažadinti, gyventi taip, kad pajėgtume dar kartą patikėti vieni kitais ir savimi, kad gerbtume aplinkinius ir nepamirštume savo šaknų.
Tikimės, kad spektaklį parodysime dar ne kartą. Džiaugiuosi žmonėmis, kurie surado laiko ir drąsos, dirbo, kad mintys taptų realybe, ir esu jiems be galo dėkinga.
A.Ferevičienė, Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
