Mano šaknyse yra partizanų kraujo
Partizanai – žmonės kovoję už Lietuvos laisvę. Ką man ir mano šeimai reiškia partizanai? Mano prosenelė daug pasakojo apie tą sunkmetį Lietuvoje. Klausydama jos pasakojimų man būdavo baisu, kad žmonės kovoję už laisvę būdavo kankinami ir net nužudomi.
Mano prosenelė tuo metu gyveno Jurbarko rajone Želmenų kaime. Jos tėtis buvo partizanas pravarde GOLOVIACKAS, jis miško broliams perduodavo informaciją kur juda rusų kariuomenė. Prosenelės vyresnioji sesuo pravarde AUDRONĖ buvo ryšininkė. Ji iš Kauno į kaimą parveždavo jodo ir tvarsčių, šaudmenų ir pistoletų kuriuos perduodavo tėvui, kad jis juos perduotų besislapstantiems miškuose lietuviams. Mano prosenelė buvo dar vaikas kai prasidėjo šis sunkmetis ir ji pati nesuprasdama, kad padeda partizanams bėgdavo į mišką pas vyrus su lauknešėliais iš namų. Prosenelės tėvelį buvo sulaikę 6 kartus , bet paskutinįjį kartą kaip sulaikė nebepaleido. Jis buvo išvežtas į Kauną kalėti. Ten buvo ir nuteistas.
Prosenelės tėvas Viktoras Rukštelis ,,GOLOVIACKAS” mirė įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisinimo 1951 – 03 – 23 Mordovijos ASSR Dubravlagas. Mirties liudijime buvo parašyta mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Baisu man ir pagalvoti kaip tai galėjo nutikti…
Prosenelė dar papasakojo ir apie tremti. Ją sulaikė Šventų Kūčių dieną, jai buvo 15 – 16 m. Palikus savo mamą gulinčią ligos patale. Ji iš savo kaimo žiemos metu ėjo basomis kojomis iki Ariogalos miestelio. Smarkiai nušalo pėdas. Ją tardė žydų tautybės tardytojas, kad ji prisipažintų jog talkino savo tėvui ir seseriai. Tardymai būdavo žiaurūs: prosenelei po panagėmis kišo adatas, pirštus kišdavo į tarpdurį, kad tik ji prisipažintų. Ją Raseinių kalėjime kalino iki pilnametystės, be teismo. Teismas prosenelės įvyko kelias dienas po 18 gimtadienio. Bet teismas buvo užakinis – šis teismas rusiškai vadinamas ,,TROIKA”.
Mano prosenelė buvo išvežta į Sibirą kalėti. Ten ji kalėjo ir dirbo miško kirtimuose. Kalėjime gyvenimo sąlygos buvo prastos. Kamerose buvo daug žiurkių, vieną naktį vienam žmogui žiurkės net nugriaužė ausį. Maisto daviniai buvo labai maži visada jausdavo alkio jausmą. Kaip baigėsi bausmės laikas prosenelė susirado savo seserį, kuri buvo nuteista ir išvežta į Kazachstaną kalėti. Apsigyvenusi prosenelė Kazachstane susipažino su proseneliu. Jie susituokė. Prosenelis dirbo vario kasykloje o prosenelė darbavosi geležinkelio pervažoje. Jiems gimė 3 gražios dukros, o viena iš jų mano močiutė. Gyvendami Kazachstane mano proseneliai nepamiršo lietuvių kalbos bei papročių. Jie svajojo ir kūrė planus grįžti į Lietuvą. Jų svajonė išsipildė. Visa šeima grįžo į Lietuvą. Čia mano močiutė su savo sese dvyne pradėjo eiti į Lietuviškos mokyklos pirmąją klasę.
Mano prosenelę su proseneliu, prosenelės seserį su vyru rodė per televizorių Kovo 11-osios progą buvo laida Partizanas ,,Uosis” .
Prosenelės tėvelis tik po mirties buvo pripažintas ,, Laisvės kavų dalyviu” prosenelė ir jos sesuo ,,Politinės kalinės”.
Mano širdelė džiaugiasi, kad mano šaknyse yra laisvės kovotojų kraujo.
5b kl. mokinė Miglė Mickevičiūtė
Rūpesčių naktys, dienos, kai esi tokia stipri: