Pasidžiaukime 5b klasės mokinės Miglės Mickevičiūtės darbu.

Mano šaknyse yra partizanų kraujo

           Partizanai – žmonės kovoję už Lietuvos  laisvę. Ką  man ir mano šeimai reiškia partizanai? Mano prosenelė daug pasakojo apie tą sunkmetį Lietuvoje. Klausydama jos pasakojimų man būdavo baisu, kad  žmonės  kovoję už laisvę būdavo kankinami ir net nužudomi.
             Mano prosenelė tuo metu gyveno Jurbarko rajone  Želmenų kaime. Jos tėtis buvo  partizanas pravarde GOLOVIACKAS, jis miško broliams perduodavo informaciją kur juda rusų kariuomenė. Prosenelės  vyresnioji sesuo pravarde AUDRONĖ buvo ryšininkė. Ji iš Kauno į kaimą parveždavo jodo ir tvarsčių, šaudmenų ir pistoletų kuriuos perduodavo tėvui, kad jis juos perduotų besislapstantiems miškuose lietuviams. Mano prosenelė buvo dar vaikas kai prasidėjo šis sunkmetis ir ji pati nesuprasdama, kad padeda partizanams bėgdavo į mišką  pas vyrus su lauknešėliais iš namų. Prosenelės tėvelį buvo sulaikę 6  kartus , bet paskutinįjį kartą kaip sulaikė nebepaleido. Jis buvo išvežtas į Kauną kalėti. Ten buvo ir nuteistas.
            Prosenelės tėvas Viktoras  Rukštelis  ,,GOLOVIACKAS” mirė įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisinimo 1951 – 03 – 23  Mordovijos ASSR  Dubravlagas. Mirties liudijime buvo parašyta mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Baisu man ir pagalvoti kaip tai galėjo nutikti…
             Prosenelė dar papasakojo ir apie tremti. Ją  sulaikė Šventų Kūčių dieną, jai buvo 15 – 16 m. Palikus savo mamą gulinčią  ligos patale.  Ji iš savo kaimo žiemos metu ėjo basomis kojomis iki Ariogalos miestelio. Smarkiai nušalo pėdas. Ją tardė žydų tautybės tardytojas, kad ji prisipažintų jog talkino savo tėvui ir seseriai. Tardymai būdavo žiaurūs: prosenelei po panagėmis kišo adatas, pirštus kišdavo į tarpdurį, kad tik ji prisipažintų. Ją Raseinių kalėjime kalino  iki pilnametystės, be teismo. Teismas  prosenelės įvyko kelias dienas po 18 gimtadienio. Bet teismas buvo užakinis  – šis  teismas rusiškai  vadinamas ,,TROIKA”.
            Mano prosenelė buvo išvežta į Sibirą kalėti. Ten ji kalėjo ir dirbo miško  kirtimuose. Kalėjime gyvenimo sąlygos buvo prastos. Kamerose buvo daug žiurkių, vieną naktį vienam žmogui žiurkės net nugriaužė ausį. Maisto  daviniai buvo labai maži visada jausdavo alkio jausmą. Kaip baigėsi bausmės laikas prosenelė susirado savo seserį, kuri buvo nuteista ir išvežta į Kazachstaną kalėti. Apsigyvenusi  prosenelė Kazachstane susipažino su proseneliu. Jie susituokė. Prosenelis dirbo  vario kasykloje o prosenelė darbavosi geležinkelio pervažoje. Jiems gimė 3 gražios dukros, o viena iš jų mano močiutė. Gyvendami Kazachstane mano proseneliai nepamiršo lietuvių kalbos bei papročių. Jie svajojo ir kūrė planus grįžti į Lietuvą. Jų svajonė išsipildė.  Visa šeima grįžo į Lietuvą. Čia mano močiutė su savo sese dvyne pradėjo eiti į Lietuviškos mokyklos pirmąją klasę.
         Mano prosenelę su proseneliu, prosenelės seserį su vyru rodė per televizorių Kovo 11-osios progą buvo laida Partizanas ,,Uosis” .
        Prosenelės tėvelis tik po mirties buvo pripažintas ,, Laisvės kavų dalyviu”  prosenelė ir jos sesuo ,,Politinės kalinės”.

Mano širdelė džiaugiasi, kad mano  šaknyse yra laisvės kovotojų kraujo.

Daugiau nuotraukų

5b kl. mokinė Miglė Mickevičiūtė


 

Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursas – paroda „Sidabro vainikėlis”

       Alytaus kultūros centre aštuntąjį kartą įvyko tradicinis moksleivių liaudies dailės konkursas-paroda „Sidabro vainikėlis“, paruošė 14 šauniausių mokytojų. Dzūkijos regioninis turas. Jame dalyvavo Alytaus, Lazdijų, Birštono, Kaišiadorių, Šalčininkų rajonų jaunieji talentai. Konkurso tikslas – puoselėti, kad vaikai ir jaunuoliai galėtų parodyti visuomenei savo darbus, kuriems įtaką darė liaudies menas ar dailieji amatai. Jaunieji kūrėjai ne tik varžosi dėl geriausiųjų vardo, simbolinių apdovanojimų, bet ir yra skatinami tobulinti savo žinias, meninius gebėjimus, dailiųjų amatų įgūdžius. Šiemet regioniniame ture buvo pristatyta virš 120 autorių darbų, atstovavo pusšimtis talentingų moksleivių, kuriuos

Mokytojas Algis Guobys –  Gabija Guobytė Ib skrynia

Mokytoja Veda Martinaitienė – Vėja Gaubaitė ir Emilija Treigytė


 

Prisijunkite prie solidarumo kavos akcijos Europos dienos proga!

Prisijunkite prie solidarumo kavos akcijos Europos dienos proga!
Šį šeštadienį, gegužės 9-tąją, švęsime Europos dieną. Vizionieriškai Roberto Schumano deklaracijai, padėjusiai pamatus šiandienos Europos Sąjungai, sukaks 70 metų. Per šią pandemiją galėjome įsitikinti, koks svarbus yra šalių solidarumas, tarpusavio bendradarbiavimas ir palaikymas, apie kurį buvo prabilta prieš dešimtmečius.

Karantino priemonės pamažu švelnėja, sulėtėjęs gyvenimas vėl įgauna pagreitį. O kas geriau pažadins mus iš karantininio snaudulio ir pripildys energijos veikti, rūpintis savimi, artimaisiais ir draugais, jei ne puodelis kvapnios kavos, kapučino ar macchiato? Todėl kviečiame prisijungti prie Europos dienos solidarumo kavos akcijos koronavirusui atsparioje – virtualioje – erdvėje. Kaip galite dalyvauti?

Šeštadienį, gegužės 9 dieną, pasidarykite savo mėgstamiausios kavos puodelį, papuoškite ją (arba puodelį) Europos dienos simbolika ir nufotografuokite. Nuotrauką įkelkite į Facebook ar Instagram su grotažyme #EuroposDienosKava. O prie jos parašykite, kodėl jums svarbi Europa, ir su kuo norėtumėte išgerti kavos puodelį. Prie virtualaus kavos puodelio kviečiame pakviesti ir užsienyje gyvenančius draugus. Be to, kviečiame papuošti savo Facebook profilio nuotrauką proginiu rėmeliu.

Taip pat jūs turėsite galimybę pasinaudoti specialiai šiai progai sukurtais Facebook ir Instagram filtrais, kurie dar paprasčiau leis jums pakviesti savo draugus visame pasaulyje švęsti Europos dieną.

O prisijungę prie renginio Facebooke sužinosite, kaip ypatingai papuošti kavą Europos dienos proga 😉 

Solidarumo kavos renginys Facebooke

 

Sveikiname su Motinos diena

Širdis lyg saulė, šildanti ir teikianti ramybę
Rūpesčių naktys, dienos, kai esi tokia stipri:
Vaikai ieškos atsakymų tavo veide.
Kokie dėkingi esame už viską tau, mamyte.
Už tai, kad laimini, kad esam visad laukiami,
Kad galim grįžt ir apkabint tave.
Už mūsų kelią, kurį meile nušvieti kas rytą…
                                                          (Asta Ferevičienė)

Mielos mamos, būkit palaimintos, laimingos ir apsuptos savo artimųjų!